apdūliuoti — tr. aprūkyti dūliu, apdūlyti: Apdūliuoti bites BŽ382. dūliuoti; apdūliuoti; atidūliuoti; išdūliuoti; nudūliuoti; padūliuoti; uždūliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
dūliuoti — dūliuoti, iuoja, iãvo 1. intr. rūkti, smilkti: Dūmelis dūliuoja, maniau, kad pečių kūrena, ė ten jau degama Ds. Baisiausias reginys: vietoj kaimų – dūliuoja dūmai rš. ║ garuoti: Garas dūliuote dūliavo nuo jo drabužių Grš. Krauju liepsnoja… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdūliuoti — intr. išnykti dūliuojant, išgaruoti: Debesys antejo ir išdūliãvo, t. y. išskydo J. dūliuoti; apdūliuoti; atidūliuoti; išdūliuoti; nudūliuoti; padūliuoti; uždūliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
nudūliuoti — tr. nuvaryti dūliu: Nudūliuok bites nuo rėmo Pžrl. dūliuoti; apdūliuoti; atidūliuoti; išdūliuoti; nudūliuoti; padūliuoti; uždūliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
padūliuoti — tr., intr. parūkyti dūliu, padūlyti: Kai tik padūliãvo, bitės susimetė į avilį Pžrl. Eik padūliuoti bites Žvr. dūliuoti; apdūliuoti; atidūliuoti; išdūliuoti; nudūliuoti; padūliuoti; uždūliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
uždūliuoti — intr. euf. leidžiant vidurių dujas užgadinti orą: Vaike, jau uždūliavaĩ! Alk. dūliuoti; apdūliuoti; atidūliuoti; išdūliuoti; nudūliuoti; padūliuoti; uždūliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language